- runkeliena
- runkelíena sf. (1) DŽ, NdŽ vieta, dirva, kur augo runkeliai: Kai ruduo sausas, tai bulvienų ir runkelienų galima prieš žiemą nearti rš. Ūkiai iš lapų dabar raugia silosą, o runkelienon tuoj pat važiuoja artojai sp. Runkelíenoj tai auga! Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.